Anksčiau, jei konservatyvus venų varikozės gydymas neduodavo norimų rezultatų arba komplikacijos keldavo rimtą pavojų paciento sveikatai, gydytojai skirdavo operaciją. Tokiu atveju pažeista vena buvo visiškai pašalinta, o po operacijos ant odos liko randai. Šiuolaikinė medicina tam tikrais atvejais leidžia pasenusią operaciją pakeisti pažangesne lazerio terapija.
Smūgio esmė ta, kad į išsiplėtusią veną nukreipiamas tam tikro bangos ilgio lazerio spindulys. Kraujo ląstelės įeinantį impulsą paverčia šilumine energija, dėl to pažeista vena tarsi užplombuojama, o kraujas pradeda cirkuliuoti gilesniais sveikais takais.
Tuo pačiu metu visi gretimi audiniai lieka nepažeisti, nes lazerio spindulys veikia selektyviai, o kūno sritis, kurioje buvo atlikta manipuliacija, vėliau nesukelia diskomforto dėl neįgalios venos.
Lazerinė varikozinių venų chirurgija skirstoma į dvi rūšis, kurios naudojamos įvairiose situacijose. Perkutaninė lazerinė korekcija dažniausiai naudojama venų tinklelio gydymui, kurį galima vadinti ankstyvąja varikozinių venų vystymosi stadija. Procedūra atliekama be tiesioginio kontakto su oda, o rezultatas niekuo nesiskiria nuo kitos rūšies procedūros, tačiau šiuo atveju venos skersmuo neturi viršyti 3 mm.
Endovazalinė lazerinė koaguliacija (EVLK) taikoma dažniau, Europoje ši procedūra tapo prioritetiniu terapijos metodu, o chirurginis varikozinių venų gydymas pamažu nukeliauja į antrą planą. EVLK atliekamas mikroskopinis odos pjūvis, per kurį į pažeistą veną įvedamas šviesos kreiptuvas. Ši funkcija leidžia laisvai „suklijuoti" bet kokią išsiplėtusią veną, kurios skersmuo neviršija 1 cm. Visas procesas yra kontroliuojamas ultragarsinės diagnostikos, todėl medicininės klaidos rizika yra minimali.
Neigiamus atsiliepimus apie venų koaguliaciją lazeriu dažniausiai palieka žmonės, kurie pasitikėjo nepatyrusiu gydytoju arba nepaisė specialisto patarimų.
Indikacijos ir kontraindikacijos
Bet kuri procedūra turi indikacijų ir kontraindikacijų, apie kurias turėtų pasakyti gydantis gydytojas. Gydant kojų venų varikozę lazeriu, specialistas turi atidžiai patikrinti būtinas procedūros sąlygas.
Pirma, vena prie burnos turi būti išplėsta ne daugiau kaip 10 mm, kitaip terapija bus nenaudinga, o problema greitai grįš.
Antra, vena turi turėti sklandų kamieno eigą, kad šviesos kreiptuvas galėtų laisvai praeiti pro ją nuo pradžios iki galo.
Trečia, venų varikozės neturėtų būti per daug.
Prieš pradedant gydymą lazeriu, būtina atsižvelgti į esamas procedūros kontraindikacijas:
- polinkis į tromboflebitą;
- bet kokios lėtinės ligos ūminėje stadijoje;
- kraujotakos patologija;
- venų išsiplėtimas daugiau nei 1 cm;
- uždegiminiai procesai paveiktoje zonoje;
- infekcinės ligos, kurias lydi padidėjusi kūno temperatūra;
- mažas paciento mobilumas dėl sveikatos priežasčių.
Jei nepaisysite esamų kontraindikacijų, gali kilti neigiamų pasekmių, kurias bus daug sunkiau pašalinti. Kad procedūra būtų sėkminga, reikia kreiptis tik į specializuotą gydymo įstaigą, kurioje dirba patyrę ir atsakingi specialistai.
Kaip vyksta procedūra
Išankstinės gydytojo konsultacijos metu pacientas atsako į visus reikiamus klausimus ir atlieka tyrimą, kad specialistas galėtų nuspręsti, ar šiuo atveju padės ir ar apskritai reikalingas venų varikozės gydymas lazeriu. Po to skiriami tyrimai, o nenustačius kontraindikacijų skelbiama seanso data.
Specializuoto pasiruošimo lazerinei koaguliacijai nėra, tačiau pacientas turi laikytis tam tikrų specialistų rekomendacijų:
- būtina dėvėti laisvus ir patogius drabužius ir avalynę, ypač paskutinėmis dienomis iki nustatytos datos;
- likus kelioms dienoms iki procedūros, reikia nustoti vartoti vaistus, turinčius įtakos kraujo klampumui.
Pirmajame etape flebologas kartu su ultragarsinės diagnostikos specialistu pažymi ir pažymi visos venos dalies, kurią paveikė venų varikozė, vietą pažeistoje paciento kūno vietoje. Šis žingsnis gali būti įvairaus ilgio: jei vena tiesi ir trumpa, procesas užtruks vos kelias minutes, o jei ji dažnai susisukusi ir įtraukiama į ilgą atkarpą, žymėjimas gali užtrukti ilgiau.
Antrasis etapas – vietinės anestezijos, kuri dažniausiai naudojama kaip novokainas, naudojimas, jei pacientas jai nėra alergiškas. Gydytojas, kontroliuojamas ultragarso aparatu, atsargiai nupjauna pažeistą veną, jos nepažeisdamas. Šis etapas yra labai svarbus, nes jis ne tik anestezuoja procedūrą, bet ir neleidžia lazerio spinduliui paveikti šalia esančius audinius.
Išsiplėtusių venų šalinimas lazeriu prasideda nuo to, kad flebologas pasirenka pacientui tinkamą spinduliavimo režimą. Po to padaromas nedidelis pjūvis, per kurį į veną atvedamas šviesos kreiptuvas, jei atliekama endovazalinė koaguliacija, arba lazeris veikia paviršutiniškai, jei pasirenkamas perkutaninis metodas. Ultragarso aparato pagalba flebologas kontroliuoja procesą ir perkelia lazerio spindulio šaltinį per visą išsiplėtusios venos ilgį.
Po apatinių galūnių venų gydymo lazeriu dvi savaites teks dėvėti kompresinius apatinius, o pirmomis dienomis po procedūros ne tik dieną, bet ir naktį. Be to, iš karto po poveikio ir vėliau dvi savaites turėsite pasivaikščioti mažiausiai 30 minučių.
Terapijos pasekmės
Daugeliu atvejų kojų ir kitų kūno dalių venų varikozė gali būti koaguliuojama lazeriu be šalutinio poveikio ir atkryčių. Iš pradžių pacientas gali jausti diskomfortą, skausmą ar kitokį diskomfortą pažeistoje vietoje, taip pat gali atsirasti mėlynių, tačiau tai palaipsniui išnyksta. Priešingu atveju jums reikės gydytojo pagalbos.
Jeigu buvo sutrikęs kojų ir kitų kūno vietų varikozinių venų gydymo lazeriu eiga arba pacientas nepaisė specialisto patarimo, gali kilti rimtesnių komplikacijų. Nekenksmingiausias iš jų – infekcijos prasiskverbimas per atvirą žaizdą, kuri gydoma antibiotikais. Sunkesnė komplikacija – paviršinių ar giliųjų venų trombas, kuris gydomas tik chirurginiu būdu.